Praėję, 2020-ieji metai visam pasauliui buvo vienas, didelis iššūkis. Kalbant apie finansų rinkas, tai jie atnešė daugybę nuopuolių ir pakilimų, kuomet matėme DOW akcijų biržos indeksą pasiekusį rekordinį kritimą ir augimą. Jeigu atsigręžtume į kriptovaliutas, jų prekybą bei tendencijas, kaip ir visa kita, paveikė COVID-19 pandemija, dėl kurios kai kurios kriptovaliutos patyrė smukimą, kitos išgyveno pakilimą ir panašiai. Pasižiūrėkime į prabėgusius metus.
Kovo mėnuo
Kovo mėnesį, o, jeigu tiksliau – kovo 12 ir 13 dienomis tiek akcijų, tiek pasaulinė finansų, tiek kriptovaliutų biržos patyrė didžiulį smukimą. Kainoms sparčiai krentant, susidarė didžiulė likvidumo krizė, dėl kurios beprotišku greičiu ėmė smukti ne tik bitkoino (BTC), bet ir beveik visų kitų kriptovaliutų žetonų vertė.
Prireikė nemažai laiko, kol viskas stabilizavosi.
Nuolat auganti rinkos kapitalizacija
Rinkos kapitalizacija (angl. market cap) yra rodiklis, kuriuo naudojantis galima nustatyti, kiek daug yra verti atviroje rinkoje esančios akcijos, obligacijos, o šiuo atveju ir kriptovaliutos. Matematika paprasta. Kiek vienetų yra prekyboje arba išleista dauginama iš vidutinės to vieneto rinkos vertės.
Taigi, kriptovaliutų rinkos kapitalizacija per 2020 metus priartėjo prie 1 trilijono dolerių. Tai reiškia, kad vienu metu prekyboje ir žmonių sąskaitose galima rasti įvairių kriptovaliutų už net 1 trilijoną dolerių. Palyginimui, prieš du metus kripto rinkos kapitalizacija buvo ~130 milijardų dolerių.
Aukščiausias bitkoino taškas
Kadangi kriptovaliutoms būdingi labai dideli vertės svyravimai, nenuostabu, kad tais pačiais metais BTC vertė galėjo nukristi žemiau 4000 USD (kovo 13), o po 8 mėnesių jau buvo pasiekusi 8 kartus didesnę sumą per 32 000 USD (gruodžio pabaiga). Maždaug 80 procentų vertės išaugimas per mėnesį yra beprecedentis atvejis ar bent jau toks galėtų būti. Bet juk tai yra kriptovaliuta ir tokie dideli svyravimai gali stebinti, tačiau milžinišku stebuklu to nepavadinsi. Tiesa, per tą laiką kol kriptovaliuta nuvertėjo kovo mėnesį, iki gruodžio įvyko daugybė kriptovaliutų entuziastams džiugių dalykų.
Įvairios finansų įstaigos, biržos bei kitos organizacijos išreiškė savo pasitikėjimą bitkoinais, taip viena po kitos stimuliuodamos kainų augimą.
Pasikeitęs didžiųjų žaidėjų požiūris
Ką tik minėtą augimą paskatino nebe privatūs, o verslo bei instituciniai investuotojai. Didieji pasaulio bankai po truputėlį ėmė skleisti skeptiškumo šydą ir drąsiai investavo šimtus milijonų į kriptovaliutas, daugiausiai – bitkoinus. Neišvengiamai tai padaryti paskatino pandemija, kuri sujaukė daugybės bendrovių investicinius projektus ir planus. Rinkos dalyviams tai tik į naudą, nes naujos investicijos skatina augimą, didina pasitikėjimą ir augina jų turimų žetonų vertę.
Financial Times tam aprašyti skyrė ilgą straipsnį.
Geografiniai apribojimai
Prie COVID-19 atneštų sunkumų, bitkoinui dar vieną smūgį trenkė Kinijos vyriausybė, kuri užblokavo galimybę prekiauti šia kriptovaliuta, nes ruošiasi paleisti nuosavą blokchain‘ą, kuris būtų atsvara esamam.
Rusijoje vyriausybė turėjo atidėti planus paleisti savo blokchain‘ą dėl to paties koronaviruso. Ši šalis dėjo dideles viltis į interneto bei rinkos decentralizavimą naudojant šias technologijas, tačiau tai teko atidėti tolimesnei dienai.
Aukštumos
Metų pradžioje, kuomet visą vakarų pasaulį apėmė COVID-19 pandemija, kriptovaliutų, kaip ir akcijų vertė, krito žemyn. Bitkoinas pasiekė ilgai neregėtas žemumas, o ETH taip pat išgyveno sunkius laikus. Tačiau metų pabaigoje prasidėjusi buliaus rinka, kuomet visos biržos vertė ėmė sparčiai augti, atnešė augimą ir į kriptovaliutų daržą.
Bitkoinas pasiekė ~29 tūkst. JAV dolerių už vieną žetoną, o eteriumo kaina, patogiai įsitaisė ties 720-750 JAV dolerių už vieną žetoną.
